Pasaulyje, kuriame gausu maisto produktų pasirinkimo galimybių, o informacija apie maistingumą gali būti paini, todėl vis svarbiau rasti paprastas sveikos mitybos gaires. Palyginti skirtingų maisto produktų maistinę vertę pagal tradicines maistingumo deklaracijas yra sudėtingiau ir užima daug laiko. Būtent čia padeda „Nutri-Score“ – maistingumo ženklinimo sistema, sukurta siekiant padėti perkant maisto produktus. Tačiau kaip ji iš tikrųjų veikia? Ir kaip galima ja pasinaudoti, kad pasirinktume naudingesnius maisto produktus?
Kas yra „Nutri-Score“?
„Nutri-Score“ – tai 2017 m. Prancūzijoje sukurta maistingumo ženklinimo sistema, kurią nuo tada perėmė kitos Europos šalys. Pagal šią sistemą maisto produktai klasifikuojami pagal bendrą maistinę kokybę, kiekvienam jų suteikiant balą, pagrįstą maistine sudėtimi. Šis balas pateikiamas penkių lygių skalėje nuo tamsiai žalios (A) iki raudonos (E) spalvos. Tokia spalvų ir raidžių skalė leidžia vartotojams greitai atpažinti sveikiausius maisto produktus, palyginti su mažiau rekomenduojamais.
Apskaičiavus „Nutri-Score“, nustatoma produkto maistinė vertė (remiantis sudedamosiomis dalimis) ir priskiriama vienai iš penkių spalvotų raidinių klasių (A, B, C, D arba E). A balą gavę produktai turi didžiausią maistinę vertę, o E balą gavę produktai turi mažiausią maistinę vertę.
„Nutri-Score“ nėra privaloma ženklinimo sistema, tačiau vis daugiau ES šalių (įskaitant Prancūziją, Vokietiją, Belgiją, Nyderlandus, Ispaniją ir Liuksemburgą) rekomenduoja ją taikyti.
„Nutri-Score“ etiketės paskirtis yra trejopa
- Skatinti rinktis sveikesnius produktus, nes maistinės vertės yra lengvai suprantamos (ir matomos ant pakuotės).
- Suteikti vartotojams paprastesnį būdą palyginti panašių (arba tokių pačių) produktų maistinę vertę, lyginant jų „Nutri-Score“ balus.
- Paskatinti maisto produktų gamintojus pagerinti prastos kokybės produktus keičiant jų sudėtį ir diegiant naujoves (tuo pat metu siekiant aukštesnio „Nutri-Score“ įvertinimo).
Tačiau svarbu pažymėti, kad žemas „Nutri-Score“ raidinis įvertinimas nereiškia, kad tam tikras produktas yra blogas. Jis yra mažiau maistingas, tačiau pagal tai nesprendžiama apie jo kokybę.
Tiesą sakant, kai kurie „Nutri-Score“ sistemos šalininkai ją vadina „netinkama“, teigdami, kad ji paskatins vartotojus rinktis tik žaliaisiais ženklais pažymėtus produktus, nepaisant to, kad jie gali neatitikti visų kasdienių maistinių medžiagų poreikių.
Kaip atrodo „Nutri-Score“ skaičiavimas?
„Nutri-Score“ raidinio vertinimo sistema paprasta. Ji buvo sukurta taip, kad būtų lengvai suprantama – juk nėra prasmės kurti maistinės vertės etiketę, prie kurios pridedamas 100 puslapių vartotojo vadovas, ar ne?
„Nutri-Score“ apskaičiuojamas naudojant neigiamų ir teigiamų komponentų balansą, pagrįstą deklaruojamomis produkto maistinėmis vertėmis ir sudedamosiomis dalimis. Po to taikomas specialus algoritmas, pagal kurį kiekvienas komponentas įvertinamas ir jam priskiriamas tam tikras balų skaičius. 100 g arba 100 ml produkto maistinė vertė apskaičiuojama atsižvelgiant į kalorijų, riebalų (iš kurių sočiųjų riebalų rūgščių), angliavandenių (iš kurių cukrų), druskos arba natrio, skaidulinių medžiagų, baltymų, vaisių ir daržovių sudedamųjų dalių kiekį maisto produkte. Galiausiai teigiamų balų suma atimama iš neigiamų balų sumos (išskyrus atvejus, kai neigiamų balų suma viršija tam tikrą ribą, tuomet teigiami balai už baltymus į galutinį balą neįskaičiuojami) ir gaunamas galutinis balas ir raidė. Neigiami komponentai: cukrus, sotieji riebalai, druska ir kalorijos. Teigiami komponentai: baltymai, skaidulinės medžiagos, vaisiai, daržovės ir ankštiniai augalai. Taip pat yra specialūs algoritmai, skirti riebalų, aliejų, riešutų ir sėklų bei gėrimų produktų kategorijoms. Vanduo yra vienintelis gėrimas, kuris gali gauti A balą.
„Nutri-Score“ žymėjimas suteikiamas pagal apskaičiuotą maistingumo balą.
Etiketės spalvų reikšmės
„Nutri-Score“ rezultatas nustatomas atsižvelgiant į kiekvienam maisto produktui priskirtą raidę ir spalvą penkių lygių skalėje nuo tamsiai žalios (A) iki tamsiai raudonos (E).
- A (tamsiai žalia) – maisto produktai, įvertinti A balu, laikomi geriausios maistinės kokybės. Juose gausu sveikatai palankių maistinių medžiagų ir paprastai juose yra mažiau kalorijų, cukraus, sočiųjų riebalų ir druskos. Todėl subalansuotoje mityboje jiems turi būti teikiama pirmenybė.
- B (šviesiai žalia) – maisto produktai, įvertinti B balu, taip pat pasižymi gera maistine kokybe, nors yra šiek tiek mažiau palankūs sveikatai nei tie, kurie įvertinti A balu.
- C (geltona) – C balu įvertinti maisto produktai laikomi vidutinės maistinės kokybės. Juose gali būti vidutinis naudingų maistinių medžiagų kiekis, tačiau taip pat gali būti daugiau maistinių medžiagų, kurias reikėtų riboti. Juos galima saikingai įtraukti į subalansuotą mitybą.
- D (oranžinė) – maisto produktai yra mažiau palankūs sveikatai maistiniu požiūriu. Juose paprastai būna daugiau kalorijų, cukraus, sočiųjų riebalų ar druskos, todėl jų kiekį mityboje reikėtų riboti.
- E (raudona) – maisto produktai pasižymi žemiausia maistine kokybe. Juose yra daug maistinių medžiagų, kurių kiekį reikėtų riboti, o vartojant per daug, jie gali prisidėti prie sveikatos sutrikimų. Jų reikėtų kiek įmanoma vengti.
„Nutri-Score“ leidžia palyginti panašius skirtingų prekės ženklų arba tame pačiame skyriuje parduodamus produktus. Tačiau svarbu pažymėti, kad tai ne visada yra gera priemonė skirtingiems produktams palyginti. Pavyzdžiui, jogurtams, kurie gali būti įvertinti A, B arba C balais, C reiškia žemiausią galimą įvertinimą. Kita vertus, aliejai, kurie gali būti įvertinti C, D arba E balais, „Nutri-Score C“ yra geriausias įmanomas rezultatas.
Labai svarbu suprasti, kad kiekviena maisto produktų kategorija turi savo vertinimo kriterijus. Taigi, kasdien nebūtina stengtis vartoti tik produktus, turinčius A arba B žymėjimus. D ir E kategorijoms priskirti maisto produktai taip pat gali būti subalansuotos mitybos dalis, jei jie vartojami retai ir nedideliais kiekiais.
