Glitimo yra daugelyje produktų – nuo duonos, makaronų iki kosmetikos ar maisto papildų. Be to daug kur kalbama, kad glitimo reikia vengt, daug kas sako, kad netoleruoja glitimo, bet kada tai tiesa, o kada tai tiesiog „mada“. Tačiau, kas iš tikrųjų yra glitimas ir ar tikrai visiems jo reikėtų vengti?
Kas yra glitimas?
Glitimas – tai pagrindė kviečių ir kai kurių kitų grūdų baltymų grupė, vadinama prolaminu. Glitimui priskiriama daug prolaminų, tačiau dažniausiai jie išskiriami pagal konkrečius grūdus, kuriuose jų yra. Pavyzdžiui, gliuteninai ir gliadinai yra kviečiuose esantys prolaminai, sekalinai – rugiuose, o hordeinai – miežiuose. Maisto produktuose glitimas atlieka naudingas funkcijas, pavyzdžiui, miltiniams gaminiams jis suteikia minkštą kramtomą tekstūrą. Duonoje glitimo baltymai sudaro elastingą struktūrą, kuri išsitempia ir sulaiko dujas, todėl duona pakyla ir išlaiko drėgmę. Dėl šių išskirtinių fizinių savybių glitimo dažnai dedama į perdirbtus maisto produktus, kad pagerėtų jų tekstūra ir geriau išsilaikytų drėgmė.
Kaip glitimas veikia organizmą?
Kiekvieno iš mūsų organizmas turi virškinimo fermentų, kurie padeda suskaidyti maistą. Proteazė yra fermentas, padedantis organizmui apdoroti baltymus, tačiau jis negali visiškai suskaidyti glitimo. Nesuvirškintas glitimas patenka į plonąją žarną. Daugumos organizmas nesuvirškintą glitimą gali apdoroti be jokių sunkumų. Tačiau kai kuriems žmonėms glitimas gali sukelti sunkią autoimuninę reakciją arba kitus nemalonius simptomus.
Autoimuninė reakcija į glitimą vadinama celiakija. Celiakija tai lėtinė plonosios žarnos liga, kurios metu dėl kviečiuose esančio gliuteno arba į jį panašių miežių ir rugių baltymų poveikio pažeidžiama žarnų gleivinė ir sutrinka maisto medžiagų įsisavinimas žmonėms, turintiems genetinį polinkį. Tad sergantys celiakija, vienareikšmiškai turėtų vengti glitimo. Kai kurie žmonės, kurie neserga celiakija, vis tiek gali jaustis blogai suvalgę maisto produktų, kuriuose yra glitimo. Juos gali kankinti pilvo pūtimas, viduriavimas, galvos skausmas ar odos bėrimas. Tai gali būti reakcija ne tik į glitimą, bet ir į blogai virškinamus angliavandenius. Šie angliavandeniai, vadinami FODMAP – tai trumpos grandinės angliavandeniai, kurie blogai absorbuojami plonojoje žarnoje ir fermentuojami storojoje žarnoje. Žmonės, kurių žarnynas jautrus, gali jausti diskomfortą dėl fermentacijos, nebūtinai dėl glitimo.
Tyrimai rodo, kad kai kurių žmonių plonoji žarna gali veikti netinkamai. Žarnyno gleivinė gali būti per daug pralaidi, todėl dalis nesuvirškinto glitimo, bakterijų ar kitų medžiagų gali prasiskverbti pro gleivinę į kraują ir sukelti uždegimus.
Glitimo netoleravimo priežastys ir simptomai
Tikslios glitimo netoleravimo priežastys nėra aiškiai žinomos. Kai kurie tyrimai rodo, kad žmonės gali būti jautrūs ne glitimui, o tam tikriems angliavandeniams, kurių yra daugelyje maisto produktų. Jų organizmas neįsisavina angliavandenių taip, kaip turėtų. Jis lieka jų žarnyne ir fermentuojasi, sukeldamas ligas.
Kiti tyrimai rodo, kad kviečiai gali turėti įtakos kai kurių žmonių virškinamojo trakto gleivinei. Ši gleivinė paprastai neleidžia bakterijoms prasiskverbti iš žarnyno. Tačiau glitimo netoleruojančių žmonių gleivinė gali veikti ne taip, kaip turėtų, todėl bakterijos gali patekti į kraują ar kepenis ir sukelti uždegimą.
Glitimo netoleravimo (celiakijos) simptomai gali pasireikšti labai skirtingai, priklausomai nuo konkretaus asmens.
Simptomai:
- Pilvo skausmas
- Pilvo pūtimas
- Viduriavimas arba vidurių užkietėjimas
- Dirgliosios žarnos sindromas
- Pykinimas
- Nuolatinis nuovargis
- Nerimas
- Depresija
- Dirglumas
- Galvos skausmas, migrena
- Sąnarių ir raumenų skausmas
- Odos bėrimai
- Svorio mažėjimas
- Koncentracijos suprastėjimas
- Miego suprastėjimas
- Mažakraujystė
- Reprodukcinės sistemos sutrikimai
Grūdai: su glitimu ir be jo
Renkantis produktus, būtina žinoti, kuriuose yra ir nėra glitimo. Jei netoleruojate glitimo ir bijote visų grūdų, žinokite, kad jų pasirinkimas platus ir drąsiai galite vartoti glitimo neturinčias kruopas.
- Glitimo turintys grūdai: miežiai, perlinės kruopos, kviečiai, kamut kviečiai, spelta grūdai, rugiai, bulgur kruopos, manai, kuskusas (nors pastarieji ir nėra grudai, bet jie irgi turi glitimo).
- Glitimo neturintys grūdai: avižos, bolivinė balanda (balta, juoda, raudona), burnočių sėklos, grikiai, rietmenė, ryžiai (rudieji, raudonieji, juodieji, baltieji), soros, sorgo kruopos, Teff (abisininės posmilgės sėklos).
Kuo keisti glitimo turinčius produktus?
Netoleruojantys glitimo ar sergantys celiakija, turėtų labai atidžiai skaityti maisto produktų etiketes, nes glitimo ar jo pėdsakų gali būti ne tik miltiniuose produktuose, bet ir pačiuose netikėčiausiose produktuose, kai jis naudojamas kaip tirštiklis ar stabilizatorius. Glitimo gali būti įvairiuose padažuose, pomidorų padaže, majoneze, marinatuose, saldainiuose, leduose, konservuose, dešrose, kavos gėrimuose, alkoholiniuose gėrimuose, prieskonių mišiniuose, greito paruošimo sriubose, jogurte su priedais, sūrio užtepėlėse ir kt.
Net, jeigu ir toleruojate glitimą, galite išbandyti naujų rūšių produktus, kurie paįvairins racioną.
- Duona – nors parduotuvių lentynose duonos pasirinkimas gausus, tačiau kai kuriuos gali išgasdinti glitimo neturinčios duonos kainos, tad beglitimę duoną galite lengvai pasigaminti ir namuose, pavyzdžiui iš avižų, daržovių, grikių, lęšių, bolivinės balandos ar kt.
- Makaronai – dabar parduotuvių lentynose galima rasti ne tik įprastų kvietiniu ar pilno grudo makaronų, bet ir daugybę kitų rūšių makaronų, kuriuose nėra glitimo. Ypač vertingi ankštinių daržovių makaronai – žirnių, avinžirnių, lęšių ar pupelių. Juose ne tik nėra glitimo, bet ir lėčiau pasisavinami, turi daugiau skaidulų bei baltymų, todėl galima rinktis ir vakarienei bei jaučiamas ilgesnis sotumas. Taip pat galima rinktis kukurūzų, grikių, rudųjų ryžių makaronus.
- Miltai – miltų rūšių yra labai daug ir pasirinkimas tikrai platus. Šie miltai neturi glitimo: avižų, burnočių, bolivinių balandų, grikių, ryžių, kukurūzų, manioko, avinžirnių, žirnių, linų sėmenų, migdolų, žemės riešutų, kokosų, morkų milteliai, burokėlių milteliai, špinatų milteliai, moliūgų sėklų milteliai.
Glitimo netoleravimo ir celiakijos tyrimai
Svarbu atskirti celiakiją nuo glitimo netoleravimo. Gydytojas gali nustatyti celiakiją atlikdamas kompleksinius kraujo tyrimus. Jei tyrimų dėl celiakijos rezultatai neigiami, tačiau vis tiek jaučiate simptomus, jums gali būti diagnozuotas neceliakinis jautrumas glitimui. Kad būtų nustatyta celiakija, gali būti reikalingi specifinių antikūnų tyrimai kraujyje:
- Antikūnai prieš deamidintus gliadino baltymo epitopus IgA (Anti-DGP-IgA) – vieni iš specifiškiausių antikūnų, nustatomų sergant celiakine liga.
- Antikūnų prieš deamidintus gliadino baltymo epitopus IgG (Anti-DGP-IgG) ištyrimas – tyrimas atliekamas, kai yra bendras IgA trūkumas organizme ir Anti-DGP-IgA tyrimas gali būti netikslus.
- (Anti-tTG) Antikūnai prieš audinių transglutaminazę IgA – tyrimas atliekamas įtarus celiakiją.
- (Anti-tTG) Antikūnai prieš audinių transglutaminazę IgG – tyrimas atliekamas įtarus celiakiją.
- (AG-IgA) Antigliadininiai antikūnai – tyrimas rekomenduojamas esant silpnai išreikštoms celiakijos klinikinėms formoms, kai nerandama kitų antikūnų.
- ŽLA haplotipų DQ2/DQ8, lemiančių celiakinės ligos vystymąsi, nustatymas.
- Endoskopija su dvylikapirštės žarnos biopsija.
