Smidrų nauda. Kaip tinkamai išsirinkti ir ką gaminti?

smidru-nauda-kaip-tinkamai-issirinkti-ir-ka-gaminti

Smidrai, dar vadinami šparagais, tai puikus pavasario supermaistas, kurio turėtumėte valgyti daugiau ir dažniau. Jų ryški žalia spalva ir malonus traškumas, tikrai daugelį vilioja. Be to, juos labai lengva paruošti bei galima valgyti net žalius. Dabar, šių naudingų daržovių, pats sezonas, tad būtinai turėtų atsirasti ant jūsų stalo.

Daugelis įpratę, jog smidrai yra žali, tačiau yra ir ketas kitų rūšių – baltieji, kurie yra švelnesni ir sunkiau skinami ir violetiniai, kurie yra mažesni ir pasižymi vaisių skoniu. Nesvarbu, kokią rūšį pasirinksite, smidrai yra skani ir universali daržovė, kurią galima gaminti įvairiais būdais arba valgyti žalius, kaip užkandį ar dėti į salotas.

Smidrų maistinė vertė

Smidrai turi mažai kalorijų, bet pasižymi įspūdingu maistinių medžiagų kiekiu. 100 g smidrų yra:

  • 20 kcal
  • 2,2 g baltymų
  • 0,1 g riebalų
  • 3,9 g angliavandenių, iš kurių 1,9 g cukrų
  • 2,1 g skaidulų
  • 41,6 mcg vitamino K
  • 1,13 mg vitamino E
  • 52 mcg vitamino B9
  • 0,19 mg vario
  • 2,14 mg geležies
  • 0,16 mg mangano
  • 0,54 mg cinko
  • 202 mg kalio

Smidrai mažina kraujospūdį

Smidruose gausu kalio – svarbios maistinės medžiagos, užtikrinančios širdies, kaulų, inkstų ir nervų veiklą ir sveikatą. Galbūt nustebsite sužinoję, kad ši daržovė taip pat turi junginio, vadinamo asparaptinu, kuris gali padėti pagerinti kraujotaką, kas padeda mažinti kraujo spaudimą.

Smidruose gausu antioksidantų

Smidrai yra puikus antioksidantų šaltinis, tokių kaip vitaminas A, C ir E, glutationas, taip pat įvairūs flavonoidai ir polifenoliai. Šie antioksidantai padeda organizmui kovoti su laisvaisiais radikalais, t. y. deguonies dalelėmis, kurias ląstelės išskiria kaip atliekas. Tad šios medžiagos padeda sulėtinti senėjimo procesus bei sumažinti organizme vystančius uždegimus.

smidru

Smidrai stiprina smegenų veiklą

Dar viena senėjimą stabdanti šios gardžios pavasario daržovės savybė – ji gali padėti smegenims kovoti su kognityvinių gebėjimų silpnėjimu. Kaip ir lapiniai žalumynai, smidrai turi folio rūgšties, kuri kartu su vitaminu B12, esančiu žuvyje, paukštienoje, mėsoje ir piene, mažina pažinimo funkcijų sutrikimo riziką. Jei jums daugiau nei 50 metų, įsitikinkite, kad gaunate pakankamai B12, nes su amžiumi gebėjimas jį įsisavinti mažėja.

Smidrai – natūralus diuretikas

Šiose daržovėse yra daug aminorūgšties asparagino, kuri yra natūralus diuretikas, didinantis šlapinimąsi ir padedantis organizmui atsikratyti druskų pertekliaus. Tai ypač naudinga žmonėms, kenčiantiems nuo edemos (skysčių susikaupimo organizmo audiniuose), turintiems aukštą kraujospūdį ar sergantiems kitomis širdies ligomis.

Smidrai gerina virškinimą

Smidruose gausu vandens bei tirpių ir netirpių skaidulų, kurios padeda gerinti virškinimą ir išvengti vidurių užkietėjimo. Be to, smidrai, yra viena iš nedaugelio daržovių, kurių sudėtyje yra inulino – prebiotinių skaidulų, kurios padeda daugintis gerosioms žarnyno bakterijoms.

Smidrai nėščiosioms

Viena smidrų porcija turi trečdalį folio rūgšties, kurios suaugusiam žmogui reikia per dieną. Šis vitaminas toks svarbus nėštumo metu, kad folio rūgšties papildai yra rekomenduojami nėštumo metu. Folio rūgštis padeda išvengti mažakraujystės, rankų ir kojų dilgčiojimo ir net apsigimimų.

Kam vertėtų vengti smidrų?

Paprastai smidrus vartoti saugu. Suvalgę smidrų galite pastebėti, kad jūsų šlapimas yra keistos spalvos ir kvapo, tačiau tai nėra pavojinga. Smidruose yra šparagų rūgšties – sieros turinčio junginio, kuris, organizmui jį skaidant, skleidžia aštrų kvapą.

Jei vartojate varfariną – antikoaguliantą (kraują skystinantį preparatą), smidrus reikėtų vartoti saikingai. Kadangi juose gausu vitamino K, kuris gali sąveikauti su varfarinu ir padaryti jį mažiau veiksmingą.

Kadangi smidrai pasižymi lengvu diuretiniu poveikiu, vartojant ličio preparatus gali tekti vengti valgyti smidrus. Smidrai gali sumažinti išsiskyrimą ir padidinti ličio koncentraciją kraujyje, tad valgant smidrus su ličio preparatais gali sustiprėti vaisto šalutinis poveikis.

smidrai-zali

Kaip išsirinkti smidrus?

Smidrų kotų dydis ir storis nėra pagrindinis kriterijus, pagal kurį reikėtų vadovautis, tai labiau priklauso nuo asmeninio skonio. Smidrus geriausia rinktis kuo jaunesnius, kadangi jie bus švelnesnio skonio ir turės mažiau sumedėjusios dalies, kurią reikia pašalinti gaminant. Svarbu tai, kad plonesni smidrų koteliai greičiau išverda, bet tuo pačiu kyla pavojus juos greičiau pervirti ar perkepti. Kita vertus, labai stori smidrai dažniausiai turi didesnę sumedėjusios dalies dalį. Kaip ir daugelyje gyvenimo situacijų, geriausia pasirinkti vidurį – nei per plonus, nei per storus smidrus.

Kuo šviežesni ir jaunesni smidrai, tuo mažesnė sumedėjusi dalis, todėl, jei įmanoma, verta palyginti keletą smidrų pakuočių parduotuvėje. Palieskite juos, įvertinkite, kurioje pakuotėje yra mažiau sumedėjusių dalių, tą ir rinkitės. Taip pat atkreipkite dėmesį į žiedelių išsiskleidimo lygį viršuje – jei jie labai išsiskleidę, tai rodo, kad smidrai peraugę. Taip pat nesirinkite tų smidrų, kurie apvytę, turi dėmelių ar yra su įtrūkusiais koteliais.

Kaip laikyti smidrus?

Švieži smidrai gali greitai išdžiūti, todėl svarbu juos tinkamai laikyti, kad ilgiau išliktų švieži.

  • Smidrus būtinai reikia laikyti šaldytuve, nes kambario temperatūroje jie greitai vysta ir ima kietėti. Jei šaldytuve yra skyrius, skirtas šviežiam maistui, smidrus laikykite ten, jei tokio nėra, tuomet juos laikykite kuo žemesnėje šaldytuvo lentynoje, giliau ir toliau nuo šaldytuvo durelių.
  • Smidrus geriausia laikyti drėgnai, juos nuplaukite, nulaužkite sumedėjusias dalis ir sustatykite į indą su 2-3 cm vandens, viršų uždenkite plastikiniu maišeliu ir laikykite šaldytuve. Svarbu stebėti, kad koteliai nepradėtų pelyti. Jei vanduo stiklainyje pasidaro nebe skaidrus, jį reikėtų pakeisti nauju.
  • Jei šaldytuve nėra vietos smidrams pastatyti, galite jų galus suvynioti į drėgną popierinį rankšluostį ir sudėti į plastikinį maišelį ar maistinį indelį bei laikyti šaldytuve.

Smidrų paruošimo būdai

Smidrus galima valgyti tiek žalius, tiek įvairiai termiškai apdorotus. Svarbu jų nepervirti ar neperkepti, kad būtų išsaugomos visos maistingosios medžiagos. Tad šias nuostabias pavasario daržoves galite:

  • Kepti keptuvėje su šiek tiek lydyto sviesto ir prieskonių.
  • Garinti ar apvirti ir naudoti garnyrui.
  • Kepti ant grilio ar grotelių bei orkaitėje ir naudoti garnyrui.
  • Naudoti šviežius salotoms ar užkandžiui su įvairiomis užtepėlėmis.
  • Apkeptais ar apvirtais smidrais gardinti pusryčių košę, sumuštinius.
  • Gaminti įvairius patiekalus su smidrais – įmaišyti į troškinius, kepti su vištiena, mėsa, žuvimi ar jūros gėrybėmis, įmaišyti į omletą ar įvairius apkepus, gardinti makaronų ar ryžių patiekalus ir kt.
  • Gardžiam užkandžiui apkepkite smidrus ir užberkite kietojo sūrio.
  • Kepti smidrai puikiai tinka su olandišku padažu.
  • Galite pasigaminti gardžias karštas smidrų salotas su pomidorais ir fetos sūriu.
  • Dar vienas puikus užkandis ar garnyras gali būti smidrais apvynioti šonine ir kepti orkaitėje ar grilyje.
  • Smidrai tinka ir sriuboms gaminti.
smidrai-receptai
5 1 balsas
Įvertinkite!
Prenumeruoti
Pranešti apie
guest
0 Komentarai
Seniausi
Naujausi Daugiausiai balsavo
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus
0
Norėtume sužinoti ką manote, pakomentuokite.x
Į viršų