Daugelis pritars, kad saldus ir sultingas arbūzas, tai pagrindinis vasaros atributas. Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad arbūzai tai tik cukrus ir vanduo, tačiau jie ne tik gaivinantys, skanūs, mažai kaloringi, bet ir teikiantys organizmui daug naudų.
Nepadauginkite arbūzų
Svarbu atkreipti dėmesį, kad arbūzuose gana daug cukraus, tad nereikėtų jų padauginti. 100 g arbūzo yra 6 g cukraus. Taip pat, per didelis arbūzo kiekis gali sukelti pilvo pūtimą, viduriavimą, neritmišką širdies plakimą ar pabloginti virškinimą. Mėgaukitės arbūzais, tik svarbu nepadauginkite.
Viena arbūzo porcija turėtų būti apie 300 g. Suvalgę tokį kiekį gausite rekomenduojamas paros normas:
- 30 % RPN vitamino C (24 mg)
- 13 % RPN vitamino A (84 µg)
- 11 % RPN kalio (336 mg)
- 10 % RPN magnio (30 mg)
Arbūzo maistinė vertė
100 g gramų arbūzo yra:
- 30 kcal
- 7,6 g angliavandenių ir kurių 6 g cukrų
- 0,4 g skaidulų
- 0,6 g baltymų
- 0,2 g riebalų
- 8 mg vitamino C
- 28 µg vitamino A
- 0,05 mg vitamino B6
- 0,22 mg vitamino B5
- 112 mg kalio
- 10 mg magnio
- 0,04 mg vario
- 0,04 mg mangano
Arbūzai – kuo jie naudingi?
Arbūzai ne tik skanūs ir nepamainomi atšilus orams, bet ir naudingi organizmui. Atminkite, kad vien tik arbūzo valgymas nepadės išvengti lėtinių ligų ar užtikrinti visų reikiamų maistinių medžiagų ir mineralų kiekio organizme. Tad būtina maitintis subalansuotai ir į racioną įtraukti arbūzus, kurie kartu su subalansuotu maistu padės jums geriau jaustis.
- Palaiko skysčių kiekį organizme. Net ir nedidelė dehidratacija gali sukelti nuovargį, raumenų mėšlungį ir galvos skausmą. Arbūzas turi 92 % vandens. Po fizinės veiklos ar labai karštą diną, kuomet gausiai prakaituojate, arbūzo gabalėlį šiek tiek pabarstykite druska, taip lengviau atstatysite elektrolitų bei angliavandenių kiekį organizme.
- Padeda išvengti ligų. Arbūzuose ne tik gausu maistinių medžiagų, bet ir labai gerai įsisavinamų antioksidantų – likopeno ir l-citrulino, kurie padeda apsaugoti organizmą nuo lėtinių neužkrečiamų ligų, pavyzdžiui, vėžio, diabeto, širdies iš kraujagyslių ligų, nutukimo.
- Padeda palaikyti akių sveikatą. Arbūzuose esantys antioksidantai luteinas ir zeaksantinas gali padėti išvengti arba atitolinti kataraktos atsiradimo riziką. Taip pat gali sumažinti su amžiumi susijusios geltonosios dėmės degeneracijos, galinčios sukelti aklumą, riziką. Arbūzuose esantis vitaminas A apsaugo nuo ragenos ligų ir sutrikimų.
- Padeda palaikyti sveiką ir gražią odą. Arbūzuose esantis vitaminas C padeda organizmui gaminti kolageną, kuris palaiko imuninę sistemą, ląstelių atsistatymą ir gijimą po traumų. Kolagenas suteikia odai tvirtumo ir elastingumo bei padeda pakeisti negyvas odos ląsteles bei saugo nuo ankstyvo senėjimo Arbūzuose esančio beta karotino gaminamas vitaminas A padeda atkurti odos ląsteles, apsaugo odą nuo sausumo ir pleiskanojimo. Vitaminas B6 padeda išvengti spuogų ar aknės.
- Gerina virškinimą. Arbūzuose esantys augaliniai junginiai (polifenoliai) skatina gerųjų žarnyno bakterijų dauginimąsi. Tai ne tik lengvina ir gerina virškinamojo trakto veiklą, bet ir stiprina imuninę sistemą bei padeda žarnyne gamintis svarbiausioms maistinėms medžiagoms.
Kam reikėtų vengti arbūzų?
- Tiems, kuriems pasireiškia migreninai galvos skausmai. Arbūzuose yra daug tiramino – aminorūgšties, kuri gali sukelti migreną.
- Sergantiems diabetu. Dėl juose esančių natūralių cukrų, sergantys diabetu, arbūzo turėtų valgyti ribotai.
- Turintiems virškinimo sutrikimų. Arbūzas priskiriamas prie daug FODMAP, t. y. cukrūs, kuriuos kai kuriems žmonėms, sergantiems, pavyzdžiui, dirgliosios žarnos sindromu (DŽS), gali būti sunku virškinti. Gali padidėti pilvo pūtimas, vidurių užkietėjimas ar viduriavimas.
Su kuo dera arbūzai?
Nors arbūzas skanus ir vienas, bet paįvairinimui galima:
- sutrinti su ledukais trintuvu ir pasidaryti gaivinantį gėrimą
- sutrinti iš užšaldyti ledų formelėse
- pasigaminti salotas su fetos sūriu, agurku, gražgarste ir balzaminiu kremu
- pakepti grilyje
- aplieti šiek tiek juoduoju šokoladu, gardžiam desertui
- suverti arbūzo, meliono ir braškių vėrinukus
- pasigaminti saldžias salotas su uogomis ir špinatais
- įdaryti arbūzą uogomis ir želė
- pasigaminti šaltą pomidorų ir arbūzų sriubą
- neišmeskite ir arbūzo žievelių, iš jų galima išsivirti gardžią uogienę
- pasigaminti gaivią salsą su arbūzu, raudonuoju svogūnu, agurkais, kalendra, mėtomis ir citrinos sultimis. Puikiai tiks užkandžiui.
Kaip išsirinkti skanų arbūzą?
Karštą vasaros dieną visi norime pasimėgauti skaniu, saldžiu ir sultingu arbūzu. Atvykus į prekybos centrą matome daugybę įvairių arbūzų, tačiau kaip gi išsirinkti tą patį skaniausią arbūzą, kuriuo taip norisi pasimėgauti? Renkantis arbūzą reikėtų atkreipti dėmesį į:
- Formą. Arbūzo ieškokite simetriškos formos, jis gali būti ovalus arba apvalus, bet neturėtų būti netaisyklingos formos ar neturėti netaisyklingų iškilimų. Apvalūs arbūzai saldesni, o ovalūs sultingesni.
- Svorį. Arbūzas, kuris yra sunkesnis nei atrodo, turi daugiau vandens, todėl yra sultingas ir prinokęs. Nesirinkite arbūzų, kurie yra labai dideli, bet nėra tokie sunkūs, kaip atrodo.
- Spalvą. Prinokusio arbūzo odelė turėtų būti tamsi ir matinė, o dryžių juostelės ypatingai ryškios. Jei odelė atrodo blyški arba blizganti, jis nėra prinokęs.
- Geltoną vietą. Geltona dėmė, tai vieta, ant kurios arbūzas gulėjo augdamas lysvėse. Kuo ta vieta didesnė ir geltonesnė, tai parodo, kad arbūzas turėjo daugiau laiko subręsti ir prinokti, kodėl jis yra kupinas skonio.
- Garsą. Pabeldus į arbūzą, turėtumėte girdėti skardų, tuščiavidurį garsą, tarsi belstumėte į sieną, kurioje yra tuščia ertmė. Jei garsas duslus, vadinasi jo žievė gana stora ir nėra visiškai prinokęs.
- Uodegėlę. Rinkitės tą arbūzą, kurio uodegėlė gelsva ir sausa, tai parodo, kad jis jau prinokęs. Nesirinkite su žalia uodegėle, toks arbūzas dar nėra pilnai prinokęs.
Skanių saldžių ir sultingų arbūzų!
